Kodėl apšąla plastikiniai langai? Priežastys ir ką daryti

Plastikiniai langai dažniausiai apšąla tuomet, kai šiltas ir drėgnas patalpų oras susiduria su stipriai užšalusiu stiklu ar lango rėmu. Dėl to ant paviršiaus kaupiasi drėgmė, kuri esant minusinei temperatūrai virsta šerkšnu arba ledu. Šią problemą gali sustiprinti prastas patalpų vėdinimas, padidėjusi drėgmė ar langų sandarumo trūkumai.

Jei žiemą pastebite, kad jūsų plastikiniai langai apšąla, verta išsiaiškinti, kodėl taip nutinka ir kaip to išvengti. Šiame straipsnyje, remdamiesi UAB „Tikri langai“ praktika, aptarsime dažniausias langų apšalimo priežastis, paaiškinsime, kokių priemonių galite imtis patys ir kada jau reikėtų kreiptis į specialistus.

Kuo langų apšalimas skiriasi nuo rasojimo?

Pagrindinis skirtumas tarp langų rasojimo ir apšalimo – ant stiklo susikaupusios drėgmės būklė. Rasojant ant stiklo susidaro vandens lašeliai, o apšąlant atsiranda ledas arba šerkšnas. Abiem atvejais problema būna susijusi su drėgnu patalpų oru ir šaltu lango paviršiumi. Daugiau apie rasojimo priežastis galite sužinoti mūsų straipsnyje apie langų rasojimo priežastis ir sprendimus.

Kodėl ant langų susidaro rasa arba ledas?

Kai stiklo paviršius yra pakankamai šaltas, ant jo gali kondensuotis ore esanti drėgmė. Jei paviršiaus temperatūra išlieka aukštesnė nei 0 °C, susidaro vandens lašeliai. Tačiau temperatūrai nukritus žemiau nulio, drėgmė gali sušalti ir virsti ledu arba šerkšnu. Todėl žiemą įprastas langų rasojimas, ypač stipresnių šalčių metu, gali pereiti į apšalimą.

Kuriose vietose langai apšąla dažniausiai?

Ledas ir šerkšnas dažniausiai kaupiasi šalčiausiose lango vietose – apatinėje stiklo dalyje, kampuose, ties stiklo paketo kraštais ar lango rėmu. Kartais apšąla ir sandarinimo tarpinių zona. Jei pastebite, kad ledas nuolat susidaro tose pačiose vietose, verta atidžiau patikrinti lango sandarumą ir jo būklę.

Kodėl apšąla plastikiniai langai?

Plastikiniai langai gali apšalti dėl kelių priežasčių: per didelės drėgmės patalpose, atšalusio stiklo ar rėmo, nepakankamo vėdinimo ir langų sandarumo problemų. Dažniausiai apšalimą lemia keli veiksniai vienu metu, todėl svarbu įvertinti ne tik langų būklę, bet ir patalpų mikroklimatą.

Per didelė drėgmė patalpoje

Drėgmės kiekis namuose didėja gaminant maistą, prausiantis duše, džiovinant skalbinius ir net kvėpuojant. Kuo daugiau drėgmės susikaupia ore, tuo didesnė tikimybė, kad ji nusės ant šalto lango paviršiaus. Šiuolaikiniai plastikiniai langai yra sandarūs, todėl drėgmė savaime nepasišalina pro plyšius. Jei patalpos nepakankamai vėdinamos, ji kaupiasi ir gali paskatinti langų rasojimą bei apšalimą.

Šaltas stiklo ar rėmo paviršius

Kuo labiau sušąla vidinis lango paviršius, tuo didesnė tikimybė, kad ant jo susidarys ledas ar šerkšnas. Tam įtakos turi stiklo paketo savybės ir jo konstrukcija. Pavyzdžiui, šiltesni distanciniai rėmeliai tarp stiklų, palyginti su įprastais aliuminio rėmeliais, padeda sumažinti šilumos nuostolius stiklo paketo kraštuose. Dėl to šiose vietose mažėja kondensato susidarymo ir apšalimo tikimybė.

Nepakankamas patalpų vėdinimas

Tinkamas vėdinimas padeda pašalinti patalpose susikaupusią drėgmę ir palaikyti sveiką mikroklimatą. Kai kurie plastikiniai langai turi mikroventiliacijos funkciją, leidžiančią į patalpą patekti nedideliam kiekiui šviežio oro. Tačiau vien jos ne visada pakanka, ypač jei namuose drėgmės susidaro daug. Jei langai nuolat uždaryti, o patalpos nėra tinkamai vėdinamos, drėgmė kaupiasi ir padidėja langų apšalimo rizika.

Nesandarūs langai: išsireguliavusios varčios ir susidėvėjusios tarpinės

Ilgainiui plastikiniai langai gali prarasti sandarumą. Dažniausiai taip nutinka dėl išsireguliavusių varčių arba susidėvėjusių sandarinimo tarpinių. Pro atsiradusius tarpus į patalpą patenkantis šaltas oras atvėsina lango rėmą ir stiklo kraštus, todėl šiose vietose gali pradėti kauptis drėgmė ir formuotis ledas. Jei prie lango jaučiate skersvėjį arba pastebite, kad jis nebeužsidaro taip sandariai kaip anksčiau, verta patikrinti jo būklę.

Šilumos tiltai dėl netinkamo langų montavimo

Langų apšalimą gali lemti ir netinkamas montavimas. Jei lango rėmo ir sienos sujungimo vietos nėra pakankamai apšiltintos ar sandariai užtaisytos, gali susidaryti šilumos tiltai, per kuriuos prarandama šiluma. Dėl to vidinis lango kraštas ar aplinkinė sienos dalis labiau atšąla, o ant paviršiaus susikaupusi drėgmė gali sušalti. Todėl kokybiškas langų montavimas yra ne mažiau svarbus nei paties lango šiluminės savybės.

Ar apšalę langai reiškia, kad jie nekokybiški?

Jeigu apšąla plastikiniai langai, tai nebūtinai reiškia, kad jie yra nekokybiški. Net ir geros kokybės langai gali apšalti, jei patalpose susikaupia per daug drėgmės ir nėra užtikrinamas tinkamas vėdinimas.

Tačiau jei langai apšąla nuolat, susidaro storas ledo sluoksnis arba šerkšnas vis atsiranda tose pačiose vietose, verta patikrinti jų būklę. Problemą gali sukelti išsireguliavusi lango varčia, susidėvėjusios tarpinės ar netinkamas montavimas. Tokiais atvejais dažnai pakanka langų reguliavimo, tarpinių keitimo ar kitų remonto darbų, todėl viso lango keisti nebūtina.

Kokie plastikiniai langai mažiau linkę apšalti?

Mažesnė apšalimo tikimybė yra tuomet, kai langai pasižymi gera šilumos izoliacija ir yra tinkamai sumontuoti. Kokybiški stiklo paketai, šilumą sulaikantys profiliai ir sandarus montavimas padeda išlaikyti aukštesnę vidinio lango paviršiaus temperatūrą. Renkantis naujus langus, verta atkreipti dėmesį į kelias svarbias jų savybes.

Dviejų ar trijų stiklų paketas?

Trijų stiklų paketai paprastai pasižymi geresne šilumos izoliacija nei dviejų stiklų. Dvikamerinio stiklo paketo šilumos perdavimo koeficientas gali siekti vos 0,5 W/m²K. Tačiau tokie paketai yra sunkesni, todėl svarbu atsižvelgti ir į varstomų lango dalių dydį bei konstrukciją.

Kuo geresnė stiklo paketo šilumos izoliacija, tuo šiltesnis išlieka vidinis stiklo paviršius net ir šaltomis žiemos dienomis. Tai padeda sumažinti kondensato ir ledo susidarymo tikimybę.

Papildomai šilumą sulaikyti padeda selektyviniai stiklai, o stiklo paketus užpildžius argono ar kriptono dujomis, jų šiluminės savybės dar pagerėja.

Rėmeliai tarp stiklų ir profilio kamerų skaičius

Langų šilumos izoliacijai įtakos turi ir profilių konstrukcija bei kamerų skaičius. Pavyzdžiui, „Schüco“ 5 kamerų profiliai pasižymi geromis šilumos izoliacijos savybėmis, o 7 kamerų sistemos gali užtikrinti dar mažesnius šilumos nuostolius.

„Decco 82“ profiliai taip pat pasižymi gera šilumos izoliacija ir sandarumu, todėl tinka Lietuvos klimato sąlygoms. Vis dėlto vien kamerų skaičiaus nepakanka lango kokybei įvertinti. Svarbios ir kitos konstrukcijos savybės, todėl tinkamiausią variantą verta pasirinkti pasikonsultavus su specialistu.

Kada verta kreiptis į specialistus?

Į specialistus verta kreiptis tuo atveju, jei langai nuolat apšąla, sunkiai užsidaro, pro juos skverbiasi šaltas oras ar jaučiamas skersvėjis. Tokie požymiai gali rodyti, kad lango varčia išsireguliavo arba susidėvėjo sandarinimo tarpinės.

Tokiais atvejais gali padėti plastikinių langų reguliavimas. Specialistai sureguliuoja lango apkaustus vertikaliai ir horizontaliai, kad varčia vėl sandariai priglustų prie rėmo. Pastebėjus problemą, reguliavimo geriau neatidėlioti, nes ilgainiui gali atsirasti rimtesnių gedimų. Paslaugos kaina priklauso nuo reguliuojamų langų skaičiaus.

Kur Kaune galima patikrinti ar pakeisti plastikinius langus?

Jei norite patikrinti ar pakeisti plastikinius langus Kaune, galite kreiptis į UAB „Tikri langai“. Įmonės salonai įsikūrę Palemono g. 5 ir Savanorių pr. 377. Pagrindinis salonas dirba pirmadieniais – penktadieniais nuo 8:00 iki 17:00 val., savaitgaliais nedirba.



Jei jus domina plastikiniai langai Kaune, įmonės specialistai gali įvertinti esamų langų būklę, patarti dėl reguliavimo ar keitimo ir pateikti individualų pasiūlymą. Naujiems plastikiniams langams suteikiama iki 5 metų garantija.